Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) šiandien priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos planuojamos ūkinės veiklos – jūrinių vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Lietuvos jūrinėje teritorijoje poveikio aplinkai.

Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į įvairių institucijų, socialinių partnerių pateiktas pastabas ir pasiūlymus pakartotinai teikia derinti Miškų įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimų projektus, kuriais įgyvendinami Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu bendrakūros būdu pasiekti sutarimai, taip pat numatomi kiti pokyčiai, kurie leis geriau subalansuoti miškų funkcijas, suderinti ekologines, socialines ir ekonomines miško reikmes, bus atsisakoma perteklinių ribojimų, besidubliuojančių procedūrų, o kartu stiprinamas gyventojų, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas sprendžiant svarbiausius miškų valdymo klausimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Ukrainos Kyjivo srities Borodyankos miesto tarybos atstovas Viktor Romanyuk ir Bučos meras Anatolijus Fedoruko pasirašė memorandumą,  išreiškiantį  valią sukurti 3D miesto planavimo įrankį, kuris padės kokybiškai atstatyti nuo karo nukentėjusius Ukrainos miestus.

Energetikos ministerija praneša, kad netrukus vėl bus paskelbtas kvietimas gyventojams neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Tam numatyta skirti papildomai 6 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų. Šia ir kitomis inicijuojamomis paramos priemonėmis siekiama, kad gyventojai patys dalyvautų žaliojoje transformacijoje ir energetikos gamyboje, ir taip susimažintų energetines išlaidas. 

Dzūkijos nacionaliniame parke dažniau bus galima pamatyti stumbrus gamtoje, nes spalio pabaigoje iš Stėgalių stumbryno  bus paleista 16 stumbrų. Ši tema kelia daug klausimų, todėl spalio 20 d. 13 val. kviečiama į susitikimą Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre Marcinkonyse, kuriame Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistai atsakys į visus klausimus.

Prieš dvejus metus miško kainos patyrė reikšmingą kilimą. 2021-aisiais žaliavinės medienos pardavimo kaina padidėjo beveik 50%, o miško kirtimo liekanų kaina išaugo 27,3%. 2021-2022 metai buvo itin palankus laikotarpis tiems, kurie pardavė mišką su žeme ar išsikirtimui. Šiuo metu miško kaina išlieka aukšta, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šios rinkos kainų tendencijos sunkiai prognozuojamos. Miško vertė nėra nuolatinis stabilus dydis, todėl svarbu gana greitai reaguoti į svyravimus. Atsižvelgiant į tai, šie metai yra vis dar palankus laikotarpis apsvarstyti galimybę parduoti miško plotą su žeme arba išsikirtimui.

Ekosistemų teikiamos paslaugos dažnai visuomenės yra laikomos neišsenkančiomis ir nemokamomis, jos nėra pakankamai žinomos ir pripažįstamos bei tinkamai vertinamos. Žmogaus veikla daro didelį ir dažniausiai neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms ir jų funkcijoms, taip pat ir ekosisteminėms paslaugoms. Tam, kad ekosistemų teikiamos paslaugos būtų naudojamos kuo efektyviau, o biologinei įvairovei ir ekosistemoms nebūtų daroma žala, parengtos rekomendacijos viešojo ir privataus sektoriaus atstovams.

Vilniaus transformatorių pastotėje rytoj oficialiai pradės veikti vienas svarbiausių energetikos projektų nacionalinio saugumo prasme – didžiausia Europoje 200 MW baterijų sistema, kuri įvykus trikdžiams vos per sekundę galėtų sureaguoti ir padėtų užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos perdavimą.

Taigi, visi žinome, kad geras miegas prasideda nuo patogaus čiužinio, tačiau ar žinojote, kad yra čiužinių su nuimamais ir skalbiamais užvalkalais? Taip, tai tikrai patogu, tačiau ar verta mokėti už tą papildomą funkciją?

Straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie nuimamus čiužinio užvalkalus: nuo to, kaip jie padeda išlaikyti lovą švarią iki to, kiek jie gali pratęsti čiužinio "gyvenimą". Be to, peržvelgsime, ar nuimami užvalkalai yra privalomas pirkinys tiems, kurie kenčia nuo alergijų, ir kaip jie gali palengvinti čiužinio priežiūrą. Būkite pasiruošę, nes šis straipsnis pakeis jūsų požiūrį į savo miegamojo interjerą!

Valstybėms narėms skirtos politikos rekomendacijos siekia paskatinti grąžinti naudotus mobiliuosius telefonus, planšetinius bei nešiojamuosius kompiuterius, jų kroviklius ir kitas šių prietaisų atliekas. Aplinkos ministerija ragina gyventojus nekaupti šių nebereikalingų elektronikos gaminių namuose, o perduoti pakartotiniam naudojimui, remontui ar perdirbimui.

2023 m. spalio 17 d. įsigalioja draudimas tiekti rinkai tikslingai pridėtas sintetines polimerų mikrodaleles - vadinamuosius mikroplastikus, kaip atskiras chemines medžiagas arba mišiniuose, kai mikroplastikų koncentracija sudaro 0,01 proc. masės ar yra didesnė. Draudimas taikomas  tikslingai į mišinius dedamiems mikroplastikams, siekiant suteikti mišiniui norimą savybę.

Baigėsi kvietimas asbesto atliekoms tvarkyti. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 33 paraiškas, kuriose prašoma skirti lėšų suma viršijo suplanuotų lėšų sumą. Viso kvietimui iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos buvo skirta 220 tūkst. eurų.

Ar šiukšlių nuorūkos – šiukšlės? Norisi tikėti, kad dauguma į šį klausimą atsakytų teigiamai. Vis tik cigarečių nuorūkos – dažniausiai aptinkamos šiukšlės pasaulyje, o Lietuvoje nemažai rūkančiųjų... vis dar nelaiko jų šiukšlėmis...

Nors visame pasaulyje cigarečių populiarumas mažėja, nuorūkų aplinkoje vis dar per daug, o jų galime aptikti visur. Įvairūs duomenys rodo, jog tai – dažniausiai aptinkama šiukšlė pasaulyje: kasmet į aplinką išmetama apie 4,5 trilijonai nuorūkų. Cigarečių nuorūkos – vienos dažniausiai aptinkamų šiukšlių jūrų ir vandenynų aplinkoje. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Lauciutės, Lietuvoje atlikti tyrimai koreliuoja ir su Europos, ir su pasaulinėmis tendencijomis. 2019-2022 m. Klaipėdos universiteto Lietuvos paplūdimių (Melnragė, Palanga, Nida ir Smiltynė) monitoringo duomenimis, paplūdimyje, kas 100 metrų vidutiniškai buvo aptikti 42 vienetai cigarečių nuorūkų.

Pažangiausiems pieno ūkių atstovams jau dešimtą kartą įteikti apdovanojimai „Pienės 2023“. Raudondvaryje (Kauno r.) vykusiame renginyje Žemės ūkio ministerija ir naujienų portalas Pienoukis.lt geriausiems pieno gamintojams padėkojo už indėlį į šalies žemės ūkį bei pieno sektoriaus vystymą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, sveikindamas „Pienės 2023“ laimėtojus, pasidžiaugė, kad nors metai nebuvo lengvi, pieno gamintojai stiprino savo ūkius ir siekė geresnių rezultatų.

Langų pasirinkimas yra svarbus sprendimas, darantis įtaką ne tik patalpų išvaizdai ir komfortui, bet ir tvarumui. Plastikiniai langai yra vienas iš populiariausių pasirinkimų Kaune ir visame pasaulyje. Šie langai siūlo daug privalumų, yra ekologiškai patvarūs ir modernūs. Taigi, kaip plastikiniai langai sužavėjo Kauniečius ir kodėl jūs turėtumėte susidomėti jais, jei dar neturite?

Vyriausybei planuojant kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti tiek pat lėšų, kaip ir šiemet – 543 mln. eurų – kelininkai teigia, kad jų neužteks kelių būklei palaikyti, be to, dėl infliacijos bus atlikta mažiau darbų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sako, kad dėl nepakankamo finansavimo gali tekti atsisakyti kai kurių pradėtų darbų, pavyzdžiui, dalies kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos. 

Dėl savaitgalį įvykusio incidento Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje Lietuvos apsirūpinimas dujomis šią žiemą nesutriks, sako premjerė Ingrida Šimonytė. 

Jos teigimu, incidentas parodė, kad svarbių energetikos objektų apsaugai reikia dar daugiau dėmesio. 

„Tikrai nereikia nerimauti, kad kažkokiu būdu sutriks apsirūpinimas dujomis prieš šildymo sezoną, nes ir mūsų terminalas, ir Inčukalno saugykla, ir kiti infrastruktūros objektai veikia“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. 

Paskelbti Energetikos ministerijos inicijuoti kvietimai teikti paraiškas valstybės kompensacijoms už gyventojų keičiamus neefektyvius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus. Ši paramos priemonė padės individualių namų gyventojams įsigyti efektyvesnius šildymo įrenginius, sumažinti savo šildymo išlaidas ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Institucijoms prognozuojant iki penktadalio pigesnį būsimą šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad šildymas ne visoje Lietuvoje bus 20 proc. pigesnis.   

„Kiekviename mieste situacija yra skirtinga, todėl tokio visuotinio atpigimo – 15-20 proc. kiekviename mieste turbūt negalima tikėtis“, – BNS trečiadienį sakė Valdas Lukoševičius. 

Vyriausybė atsižvelgė į Žemės ūkio ministerijos argumentus ir nutarė, kad Lietuva jungsis prie Jungtinių Tautų Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD).

Romoje įsikūręs IFAD yra tarptautinė finansų institucija ir specializuota Jungtinių Tautų agentūra. IFAD investuoja į besivystančių šalių kaimo bendruomenes, suteikdamas joms galimybę padidinti aprūpinimo maistu saugumą, pagerinti šeimų mitybą ir padidinti pajamas. Per 45 metus IFAD suteikė 23,2 mlrd. JAV dolerių dotacijų ir paskolų su mažomis palūkanomis projektams, kurie pasiekė 518 mln. žmonių.

Susisiekimo ministerija paskelbė kvietimą teikti suslėgtų biodujų pildymo viešųjų punktų įrengimo projektų įgyvendinimo planus, tam numatyta 6,9 mln. Eur. Tikimasi, kad pasinaudojus investicijomis, bus įrengta ne mažiau kaip 30 paslaugas teikiančių (biodujų) punktų su stotelėmis.