Konfidencialumas versle yra labai svarbus ir daugelis įmonių stengiasi kuo nuodugniau slėpti tam tikrą informaciją, kuri lemia verslo sėkmę. Tiesa, viešuosiuose pirkimuose viskas yra kiek kitaip, kadangi tam tikra su pirkimais susijusi informacijos dalis gali ir turi būti viešinama. Svarbiausia, kad verslininkai suprastų – kokia tai dalis. Tokiu atveju bus atitinkami keliami reikalavimai, tačiau tuo pačiu išvengiama tikimybė, kad atskleistos informacijos bus per daug.
Praktikoje matyti, kad dalis tiekėjų per daug piktnaudžiauja galimybe nuslėpti tam tikrą informaciją, teigdami, kad ji yra konfidenciali. Žinoma, tam tikri faktai – yra ir kiekvienas verslas net ir viešųjų pirkimų metu turi teisę jos neatskleisti, tačiau tam tikros dalies viešinimas yra būtinas, tad stengiantis išvengti ginčų – turite susipažinti suapibrėžimu: konfidencialumas viešuosiuose pirkimuose.
Viešinama informacija nedaro žalos verslui
Viešųjų pirkimų įstatymas gana griežtai ir detaliai apibrėžia – kas yra konfidencialumas ir kaip jo tinkamai laikytis. 86 straipsnio, 9 dalis nusako, kad tiekėjo pasiūlymas turi būti viešinamas. Tiksliau, tos jo dalys, kurios nepažeidžia Bendrųjų duomenų apsaugos reglamento teisės aktų arba, žinoma, tam tikrų visuomenės interesų. Gali atrodyti gana neaišku, kadangi visuomenės interesai yra labai nekonkrečiai apibrėžti. Visgi, informacija, kuri susijusi su jais – gana reta, tad daugiausia dėmesio reikia skirti duomenų apsaugai ir tuo pačiu neatskleisti tos informacijos, kuri siejama su trečiosiomis šalimis.
Tiesa, tas pats straipsnis taip pat „nusako“, kad tiekėjas neprivalo atskleisti tokios informacijos, kuri yra susijusi su jo komerciniais interesais ir ypač tokiu atveju, kai juos atskleidus – būtų galima daryti poveikį pačios įmonės veiklai. Šis aspektas yra labai svarbus, tad kiekvienas tiekėjas gali jaustis ramus – jokia svarbi informacija, kuri yra susijusi su jo verslo sėkme – nebus atskleista.
Konkursuose dalis informacijos – vieša
Štai to paties įstatymo 20 straipsnio 4 dalis apibrėžia, kad jeigu nuo pirkimo pasirašymo praėjo ne daugiau nei 6 mėnesiai – kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę prašyti perkančiosios organizacijos parodyti tiekėjo pateiktą pasiūlymą, tiksliau, jo paraišką, net paprašyti sutarties kopijų. Žinoma, atskleidžiama tik ta informacija, kuri gali būti viešinama. Taigi, šiuo atveju anksčiau aptartos konfidencialumo sąvokos ribos yra labai griežtos, vykdytojas neturi teisės dalintis konfidencialia informacija. Taip pat galima nurodyti tik tą informaciją, kuri yra susijusi su konkurso nugalėtoju. Tai reiškia, kad kiti konkurentai, kurie dalyvavo konkurse – negali būti analizuojami detaliau kitų asmenų, kurie domisi konkrečiu konkursu. Tai taip pat laikoma konfidencialia informacija.
Tiesa, kadangi tos ribos link konfidencialumo yra gana siauros – įstatyme griežtai nurodoma kas negali būti laikoma konfidencialia informacija, tai yra, šie faktai gali būti atskleidžiami viešai, jeigu tam tikri interesantai jais domisi:
- Viešųjų pirkimų įstatymas apibrėžia tam tikrus reikalavimus, kuriais konfidencialumas negali būti taikomas. Taigi, tais atvejais, kai informacija gali būti atleidžiama ir teisės aktai tai leidžia – ji ir turi būti viešinama.
- Taip pat negali būti slepiama informacija apie sutartis, kurios yra sudaromos su laimėtoju. Taip pat informacija, kuri susijusi su kitų dalyvių informavimu apie tam tikro tiekėjo laimėjimą, galiausiai, viešinamos ir preliminarios sutarties kopijos bei paslaugų, prekių kainos, sudedamosios dalys, kitos charakteristikos. Visa ši informacija turi būti viešinama, jeigu tik kuri nors šalis to pageidauja.
- Taip pat turėtų būti viešinama informacija, kuri susijusi su ūkiniais subjektais, kuriais buvo remtasi dalyvaujant konkurse.
- Galiausiai, viešinama informacija, kuri susijusi su pašalinimo pagrindų nebuvimu, taip pat, keliamų kvalifikacinių reikalavimų atitikimu, ir kitais faktais, kurie įrodo, kad tiekėjas bus gebus suteikti paslaugas. Tačiau pasikartosime, kad atskleidžiama informacija negali pažeisti trečiųjų šalių teisių.
Komercinės paslapties apibrėžimas
Parduodant tam tikras prekes arba paslaugas kiekvienas tiekėjas gali pats nuspręsti, kas yra konfidencialumas, tačiau kadangi viešuosiuose pirkimuose yra nusakyti griežti reikalavimai, kurių reikia laikytis, suprantama, kad kartais jų apibrėžimas teisiniais terminais atrodo gana sudėtingas.
Štai gana daug klausimų kelia komercinės paslapties apibrėžimo terminas, kuris kitoje plotmėje, vėlgi, atrodytų gana aiškus, tačiau viešuosiuose pirkimuose – kelia daug klausimų.
Kasacinis teismas yra pateikęs gana daug skirtingų komercinės paslapties apibrėžimų, tačiau detalizuojant kiekvieną jų, galima išskirti, kad jie atitinka šiuos tris keliamus reikalavimus:
- Pirmasis kriterijus yra slaptumas.
- Antrasis paslapties apibrėžimo kriterijus yra vertingumas.
- Galiausiai, įvardijamos ir racionalios pastangos, kurios naudojamos tam tikros informacijos išsaugojimui.
Tiesa, verta pabrėžti, kad komercinė paslaptis yra tik viena iš konfidencialumo dalių. Tačiau būtent pastarajai skiriama bene daugiausia dėmesio ir ji mažiausiai kelia diskusijų. Juk kaip minėjome, konfidencialumas yra labai skirtingais apibrėžiamas ir galima jį vertinti iš labai skirtingų pozicijų, tačiau nurodyti komercinės paslapties ribas yra kur kas paprasčiau.
Kasacinio teismo dėl konfidencialios informacijos apibrėžimo terminai taip pat gana konkretūs. Paprasčiausiai jeigu jie bus atitinkami, tai yra pateikta informacija, pagal teisinius nurodymus, gali būti laikoma konfidencialia.
1. Konfidencialia negalima laikyti tokios informacijos, kuri yra lengvai prieinama kiekvienam, kuris nori ją rasti. Šiuo atveju tai gali būti finansinė atsakomybė, asmens statusas ir panašiai. Juk labai daug tokių faktų galima rasti rekvizituose ir jie viešai prieinami. Taigi, tokia informacija negali būti laikoma konfidencialia.
2. Gana daug klausimų kelia specifinio pobūdžio konfidenciali informacija, kuri, atrodo, gali būti vertinama iš labai skirtingų pozicijų. Vienu atveju atrodo, kad tai neatitinka paslapties apibrėžties, kadangi darbuotojai dažniausiai ją taip pat žino, tačiau kitu atveju norisi išsaugoti paslaptyje, kadangi ji gali būti naudojama darbuotojų gebėjimui ugdyti. Šiuo atveju viskas priklauso nuo to – kokia tai yra informacija ir ar kiekvienas darbuotojas turi ją saugoti. Jeigu pradėjus dirbti naujoje vietoje yra pasirašoma, kad tokia informacija negali būti viešinama – tokiu atveju ne tik darbuotojai, tačiau taip pat ir po pirkimų vykdytojai - negali jos viešinti.
3. Taip pat konfidencialia nelaikoma tokia informacija, kuri yra neatsiejama nuo darbuotojų gebėjimų ugdymu. Pavyzdžiui, kai įmonėje yra palaikoma organizacinė kultūra arba tokiu atveju, kai bendraujant su klientais yra palaikomos tam tikros vertybės, kurios akcentuojamos, puoselėjamos. Vėlgi, tai nėra konfidencialumas, kadangi daugelių atvejų aplinkai yra naudinga žinoti – kokios praktikos taikomos.
Žinoma, konfidencialumas ir komercinė paslaptis iki šiol gana skirtingai vertinamos pozicijos, kadangi tas pats įstatymas, atrodo, gali būti perskaitomas iš labai skirtingų pusių. Štai todėl kylant kokiems nors neaiškumams – visada geriausia kreiptis į Viešųjų pirkimų komisiją, kurioje dažniausiai kiekvienas atvejis yra analizuojamas individualiai, tad bent jau būsite ramus, kad teisiškai tvarkingai pateikėte dokumentus, tačiau Jūsų verslo informacija – saugoma.
