Pokario rezistencinė kova į miškus išvarė jaunus vyrus, su ginklu rankose stojusius ginti Lietuvos laisvę. Daug žmonių rėmė partizanus ir jiems padėjo, tačiau netrūko ir išdavikų, apsimetusių kovotojais už laisvę ir pasmerkusių partizanus mirčiai. Ne visos paslaptys dar atskleistos ir kažin ar pavyks jas atskleisti... Daugelį jų liudininkai nusinešė į kapus...
Partizanų slėptuvės
Abipus senojo Viekšnių–Laižuvos kelio plyti Maigų miškas. Skersai vieškelio eina miško keliukas Ilgšis. Netoli jo yra paminklinis akmuo, žymintis, jog toje vietoje 1941 m. birželio 27 d.sovietinių aktyvistų sušaudytas Viekšnių bažnyčios kanauninkas Jonas Navickas.
PrieIlgšio keliuko auga pušis, Šventąja vadinama. Joje įkelta koplytėlė, mat netoliese būta bunkerio, kuriame slėpėsi apie 10 partizanų. Jiems maisto atnešdavo geležinkelio darbininkas Antanas Žylė.
Kita partizanų slėptuvė buvo prie Spanguolynės (Šernynės?) pelkės. Netoliese gyveno partizanų ryšininkė Marytė Strikauskienė. Karo metu ji slėpė numuštą rusų karo lakūną, o pokariu šelpė partizanus.
Iš Vilniaus pas seserį Šukienę į Žiopelių kaimą atvyko Stasys Degaitis, gim. 1907 m. Raseiniuose, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Vyras su aukštuoju išsilavinimu. 1945 m. jau buvo saugumo suimtas, bet jam pavyko pasprukti ir pabėgti į Mažeikių rajoną. Gyvendamas pas seserį, juto, jog juo domisi MGB, todėl pasitraukė į Maigų mišką ir organizavo ten besislapstančius vyrus.
Lemiamas susitikimas
Mažeikių MGB užverbavo viekšniškį Keršį dirbti agentu ir pasiuntė jį į Maigų mišką šnipinėti partizanų. Agentas Garsukas (Keršis) apsiskelbė, esą jam, partizanui Pelėdai, pavykę pabėgti iš neseniai sunaikinto Alberto Švažo bunkerio Milių kaimo miške.
Rekečių kaimo ūkininko partizano Šimkaus duktė Bronė Šarkienė agentui Garsukui, manydama, kad jis yra partizanas Pelėda, kaip tikram patriotui suorganizavo susitikimą su Stasiu Degaičiu-Kadugiu. Be Šimkaus, miške buvo ir Adolfas Daukšas-Beržas, gim. 1919 m., iš Pakliaupės kaimo. Šimkui išėjus į Latvijos miškus, A. Daukšas prisijungė prie S. Degaičio.
Netrukus Mažeikių MGB suorganizuota smogikų grupė, apsimetusi partizanais, per Garsuko žmoną, gyvenančią Viekšniuose, suorganizavo susitikimą su S. Degaičio vyrais. Smogikai su Lietuvos kariuomenės uniformomis, Vyčio kryžiais, gerai ginkluoti S. Degaičiui kėlė pasitikėjimą.
Į lemiamą susitikimą su smogikais Siaubu, Dobilu ir Viliumi, vadovaujamais ltn. Aleksandro Mezjanovo, S. Degaitis ir A. Daukšas atėjo į Mažeikių mišką 1948 m. rugsėjo 8-osios naktį. Smogikai pasakė, jog čia esą nesaugu ir reikia pereiti į mišką prie Krakių. Beeidami išsiaiškino, jog S. Degaitis su didesnėmis partizanų grupėmis ryšio neturi, todėl Rekečių kaimo ribose nutarė jį likviduoti. S. Degaitis buvo nukautas, o A. Daukšui, sužeistam į šlaunį ir šoną, tamsoje pavyko pabėgti. Geležinkelietis J. Žylė, sutvarstęs sužeistąjį, patarė jam neiti į senąsias vietas, bet partizanas pasakė, jog neturi kur eiti ir eis į senąjį bunkerį.
M. Strikauskienė pasakojusi, jog pas ją užėjo A. Daukšas ir Garsukas, pasėdėję ir išėję. Po kiek laiko miške pasigirdęs šūvis. Grįžęs Garsukas paprašęs valgyti ir pasakęs, jog daugiau nebeturi draugų ir eisiąs ieškoti kitų...
Kita versija apie A. Daukšo žūtį. Praėjus kelioms dienoms po S. Degaičio žūties agentas Garsukas pranešė MGB, jog su juo slepiasi partizanas A. Daukšas. 1948 m. rugsėjo 13-osios naktį smogikai Dobilas, Vilius, vedami Mezjanovo, atėjo į Maigų mišką. Ten jų laukė Garsukas. Jis smogiką Vilių nusivedė prie bunkerio, atsidarė angą, įlipęs uždegė šviesą, pavaišino A. Daukšą cigarete ir išlipo lauk, tada smogikas Vilius paleido automato seriją į bunkerio angą...
Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis
Maigų miške žuvo ir kiti partizanai. Kostas Stelingis-Daugis gimė 1909 m. Purvėnų kaime. Mažas likęs be mamos augo pas seserį Kaune, ten baigė kelias gimnazijos klases. Atitarnavo Lietuvos kariuomenėje, vedė. Apsigyveno Mažeikiuose, dirbo staliumi, žmona buvo audėja.
K. Stelingis buvo aktyvus šaulys. 1944 m. rudenį traukėsi į Vakarus per Lenkiją. Atkirsti rusų, grįžo į Mažeikius. Pamatęs, jog buvusius šaulius saugumas suiminėja, pasitraukė į A. Butos –A. Skurvydo partizanų būrį Kurmaičių kaime. Kai 1947 m. birželio 27 d. Apolonijos Undžienės sodyboje Purvėnų kaime žuvo keturi būrio vyrai, Kostas slėpėsi uošvio Šiultės sodyboje taip pat Purvėnų kaime. Vėliau perėjo į Maigų mišką.
Benediktas Pukinskas-Jūreivis, gim. 1928 m., slėpėsi nuo kariuomenės savo tėvų ūkyje Purvėnų kaime. 1948 m. šeima buvo ištremta į Sibirą.
B. Pukinskas su K. Stelingiu apsigyveno pas Sovaičių kaimo ūkininką Žebrauską Maigų miško pakraštyje. Paslapčia statė jam trobą. Slėptuvę turėjo šiene, į ją įlįsti buvo galima praskėtus tris lentas galinėje daržinės sienoje.
1949 m. rugpjūčio 12 d. neaiškiomis aplinkybėmis abu žuvo. Ar sodybą apsupus stribams, patys nusišovė, ar juos iššaudė smogikai.
Dar anksčiau, 1949 m. balandžio 4 d., Maigų miške tie patys smogikai, vadovaujami ltn. Mezjanovo, nušovė partizaną Antaną Šiliną-Putiną, gim. 1916 m., iš Duobgirių kaimo.
Saugumo dokumentuose minimas Maigų miške 1949 metais nukautas partizanas Stasys Knabikas-Aušra, gim. 1920 m.
Žuvusių partizanų šeimos ištremtos į Sibirą. K. Stelingio žmona su penkiais mažamečiais vaikais atsidūrė Irkutsko srityje.
Bandė ieškoti
Iš tremties grįžę K. Stelingio vaikai bandė sužinoti tėvo žūties aplinkybes, jo užkasimo vietą, tačiau be rezultatų. Iki šiol Maigų miškas tebeslepia jo palaikus.
B. Pukinsko giminaitei Švažienei iš Rekečių kaimo prisisapnavo B.Pukinskas sapne pasakęs esąs užkastas už 15 žingsnių nuo Žebrausko pirties, prie beržo ir akmens...
Prasidėjus Atgimimui, apie 1990 metus, šaulys Alfonsas Degutis buvo aptikęs bunkerio prie Spanguolynės pelkės likučius. 2016 m. vasarą bunkerio buvo ieškota net su metalo ieškikliu, bet pėdsakų surasti nepavyko.
Gal MGB agentas Garsukas būtų galėjęs daugiau ką papasakoti. Jis Viekšniuose pardavinėjo paminklinius akmenis nuo žydų kapinių, tačiau mirė labai neaiškiomis aplinkybėmis, su savimi nusinešdamas Maigų miško paslaptis...
Albertas RUGINIS
Puslapį parengė Gajutė ABELKIENĖ
Nuotrauka Rūtos Končiutės-Mačiulienės
