Visi žinome, kad LR Seimas 2015 metus yra paskelbęs Etnografinių regionų metais. Ta proga šalyje vyko ir dar tebevyksta renginiai, kuriais stengiamasi prisiminti senąsias tautos tradicijas, apie jas papasakoti jaunajai kartai, viliantis, jog mūsų protėvių brangintos vertybės neprasmegs naujųjų madų akivaruose. Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras respublikos ugdymo įstaigas paragino organizuoti turinčią tęstinumą Etninės kultūros savaitę. Į šį raginimą atsiliepė, ko gero, visos šalies ir mūsų rajono ugdymo įstaigos. Tokia savaitė vyko ir Viekšnių lopšelyje-darželyje ,,Liepaitė“.
Etninė kultūra – tarp prioritetų
Pasak l.-d. „Liepaitė“ direktorės Joanos Perminienės bei pavaduotojos Irenos Gudavičienės, ,,etninė kultūra – tai ilgaamžė mūsų senolių patirtis, kuri perduodama iš kartos į kartą. Senovės tradicijos padeda nepamiršti tautos šaknų. Žaisdami liaudies žaidimus, dainuodami lietuviškas dainas, sekdami pasakas, taikydami patarles, priežodžius, mįsles, stebėdami gamtą, realiame gyvenime mes išlaikome tautos paveldą, tad etninė kultūra lavina vaiko vaizduotę, žadina šiltus jausmus savo tarmei, skatina formuotis tautinę savimonę ir vaiko kompetencijų plėtrą.“ Jau daugelį metų darželyje įrengtas etnokultūros kampelis, kur kaupiami senoviniai rakandai. ,,Smalsučių“ grupėje įrengta senovinių daiktų klėtelė, kasmet organizuojamos adventinės vakaronės su ugdytiniais ir tėvais. Kiekvienais metais šioje ugdymo įstaigoje vyksta įvairūs renginiai, kuriuose vaikai ir jų tėveliai atsigręžia į tautos praeities lobyną.
Visą savaitę skyrė etnokultūrai
Etninės kultūros savaitės renginiai įtraukė kiekvieną darželio grupę. Vienose dainavo liaudies dainas, kitose sekė ir inscenizavo liaudies pasakas, minė mįsles. Treti bandė įsivaizduoti, kaip seneliai gyveno be elektros ir kokiais daiktais tais laikais naudojosi. Dar kiti akylai stebėjo ir patys piešė mūsų tautodailei būdingus ornamentus.
Priešmokyklinukų grupė aplankė ne tik Viekšniuose esančius muziejus, bet ir į audėjos Birutės Maželytės namų duris pasibeldė, pas kalvį Česlovą Pečetauską į dirbtuves nukeliavo. Na, ir, žinoma, stengiamasi buvo žemaitiška tarme kuo dažniau bendrauti.
Savaitę vainikavo popietė, kurią vedė ,,žemaičių bobutė“ – muzikos vadovė Milda Tenienė. Ji susirinkusiems priminė mielą žemaitišką kalbą, liaudškų dainelių ir šokių melodijomis stengėsi tiek vaikus, tiek jų tėvelius įkvėpti branginti tai, kas mūsų protėviams buvo kasdienybė, o dabar tenka kaip naujo mokslo mokytis. Apie senuosoius tautinius amatus pasakojo ir vaikų bičiuliai tautodailininkai Č. Pečetauskas, B. Maželytė, V. Baltutis.
Apibendrindamos renginį, pedagogės samprotavo: ,,Vaikų įgytos etnokultūrinės žinios ir patirtis pamažėle subrandina artimą ir nuoširdų santykį su krašto praeitimi ir dabartimi. Žaisdami, dainuodami, linksmai trepsėdami kojomis, grodami liaudiškais instrumentais, kalbėdami vaizdingų žodžių kupina žemaitiška tarme, skanaudami čiobrelių ir mėtų arbatą, vaikai pajaučia bendrystės džiaugsmą.“
