Sausio 22 d.–kovo 1 d. Renavo dvaro rūmuose eksponuojama kilnojamoji edukacinė paroda „Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833)“.
„Jei ne tragiškas mano Tėvynės ir tautos likimas, būčiau tapęs kompozitoriumi…“ Mykolas Kleopas Oginskis
2015-ieji Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. XII-907 Lietuvoje paskelbti valstybės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus ir rašytojo Mykolo Kleopo Oginskio metais. UNESCO 37-osios generalinės konferencijos nutarimu Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių jubiliejus įtrauktas į pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų sąrašą.
M. K. Oginskis nuo vaikystės buvo ruošiamas valstybinei tarnybai, tačiau turėjo muziko talentą, lakią vaizduotę, todėl dar būdamas gyvas labiausiai išgarsėjo ir net praėjus beveik 200 metų po jo mirties šiandien pasaulyje labiausiai žinomas kaip kompozitorius, Europoje populiarių polonezų, ypač „Atsisveikinimas su tėvyne“ (a-moll Nr. 13), romansų, mazurkų ir kitų muzikinių kūrinių autorius. Na, o jo gyvenimo credo buvo „Tarnauti Tėvynei“.
Politiko kelią Mykolas Kleopas pradėjo būdamas vos devyniolikos metų. Jis buvo Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, ėjo diplomato pareigas Hagoje ir Londone, už nuopelnus valstybei 1788 m. buvo apdovanotas Šv. Stanislovo ordinu, o 1789 m. – Baltojo erelio ordinu. M. K. Oginskis buvo ir vienas iš 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo vadų Lietuvoje. Jo parengtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo projektas – vienas iš reikšmingiausių bandymų XIX a. pradžioje atkurti bent dalinį Lietuvos valstybingumą.
Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833).
Dail. Francois Xavier Fabre 1766–1837.
XIX a. pradžia. Drobė, aliejus, 113 x 85 cm.
Lietuvos dailės muziejus, T-60. Antano
Lukšėno nuotrauka
M. K. Oginskis – XVIII–XIX a. sandūros Europos žmogus. Gimė jis Guzove (Lenkija), ilgą laiką gyveno Baltarusijoje, Lietuvoje, dažnai lankydavosi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, daug metų praleido emigracijoje, mirė ir amžinam poilsiui atgulė Florencijoje (Italija).
Lietuvoje Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimas ir politinė veikla labiausiai susijusi su Vilniumi ir Rietavu. Vilniuje jis ilgą laiką gyveno su šeima, ėjo valstybines pareigas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, ėjo LDK iždininko pareigas, vadovavo Topografų, Labdarių draugijoms, bendradarbiavo su Vilniaus universitetu, rėmė jį. Vilniaus senamiestyje iki šiol kunigaikščių Oginskių giminę primena didžiulis Oginskių rūmų kompleksas prie Arklių ir Rūdninkų gatvių sankryžos, kurį XIX a. pradžioje atnaujino ir išplėtė M. K. Oginskis. Daug M. K. Oginskiui brangių žmonių amžinam poilsiui yra atgulę Šv. Jonų bažnyčios Oginskių (Dievo kūno) koplyčioje, Saulės ir Rasų kapinėse.
Mykolui Kleopui priklausė ir Rietavo dvaras. Čia jo sūnus Irenėjus, vaikaitis Bogdanas pastatė didingus rūmus, čia, Rietave, jų iniciatyva buvo dedami pagrindai ne tik Lietuvos elektrifikacijai, telefonizacijai, bet ir daugeliui kitų XIX a. modernaus gyvenimo naujovių. Kitas M. K. Oginskio vaikaitis – Mykolas Severinas Markas Oginskis – puikų dvaro ansamblį (Žemaitijos Versalį) pastatė ir išpuoselėjo Plungėje.
Edukacinė paroda „Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833)“ skirta M. K. Oginskio jubiliejui ir įtraukta į Vyriausybės patvirtintą šio minėjimo veiksmų planą. Ją sudaro 18 stendų, kuriuose išsamiai pasakojama apie M. K. Oginskio asmenybę, jo šeimą, giminę, diplomato ir valstybės veikėjo kelią, rašytinį ir muzikinį palikimą, ryšius su Vilniumi ir Rietavu bei atminimo įamžinimą Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Italijoje.
Parodą parengė Lietuvos dailės muziejus ir VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“. Parodos autorė ir kuratorė – Danutė Mukienė, dailininkė – Loreta Uzdraitė. Pagrindinis parodos rėmėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Kultūros ir sporto skyrius
