Pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos uoste krauta 16,3 milijono tonų krovinių. Lyginant šį kiekį su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet fiksuojama 10 procentų mažesnė krova, kurią daugiausia lemia sankcijų veikiamas trąšų segmentas.
„Sankcijų veikiamos tam tikros krovinių grupės, karas, besitraukiantis vartojimas ir kiti neapibrėžtumą didinantys veiksniai atsiliepia ir uostų krovos rezultatams. Tiek Klaipėdos, tiek aplinkiniai Baltijos šalių uostai yra paveikti. Esamoje situacijoje, lyginantis su Estijos ir Latvijos uostais, fiksuojame mažiausius praradimus ir išlaikome iki šiol buvusias pozicijas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Daugiausia pirmą šių metų pusmetį, lyginant jį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo žemės ūkio produktų, grūdų krova. Jų krauta 0,7 mln. tonų arba 53 proc. daugiau nei pirmą praėjusių metų pusmetį. Suskystintųjų gamtinių dujų krova buvo didesnė 0,3 mln. tonų – šio segmento krovinių krauta 32 procentais daugiau. Taip pat daugiau krauta statybinių medžiagų, medienos, šaldytų krovinių. 27 proc. augo keleivių skaičius keltuose ir kruiziniuose laivuose – jų per pirmą pusmetį plaukė 146 tūkst.
Neskaitant trąšų, daugiausiai pirmą šių metų pusmetį, palyginus jį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito geležies ir plieno gaminių, metalo konstrukcijų krova (–99 tūkst. tonų arba –46 proc.), naftos produktų krova (–174 tūkst. tonų arba –8 proc.) ir keltais gabenamų transporto priemonių (–443 tūkst. tonų arba –15 proc.).
2023 m. sausį–birželį konteinerių (TEU) krauta 20 procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau stebima tendencija, kad laivais gabenamų tuščių konteinerių skaičius auga, o pilnų mažėja. Geopolitinė situacija, sankcijos, mažėjantys vietos verslininkų eksportavimo mastai, taip pat pamažu besitraukiantis vartojimas, su tuo susijęs mažesnis importas – visa tai atsispindi tiek bendrai krovos statistikoje, tiek konteinerių segmente.
Palyginus krovinių konteineriuose krovą su kitais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, Klaipėdos uoste jų prieaugis, skaičiuojant TEU, šiemet buvo didžiausias – 97 tūkst. TEU daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį.
Konteinerių krova rytinės Baltijos uostuose. 2023 I pusmetis (sausis–birželis), TEU
Bendra rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų krova pirmą šių metų pusmetį 1 proc. arba 1,4 mln. tonų augo, lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tai lėmė krovos augimas Rusijos uostuose. Kitų rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų rezultatai – su minuso ženklu.
Klaipėdos uostas, žvelgiant į 2023 m. I pusmečio krovos statistiką ir palyginus ją su aplinkiniais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, išlieka įsitvirtinęs 4-oje vietoje.
Talino uosto krovos rezultatai ir toliau neigiami. Pirmą pusmetį krova sumažėjo 2,9 mln. tonų arba 31 proc., daugiausiai įtakos turėjo skystų krovinių praradimai (–70 proc. arba –1,2 mln. tonų) ir birių krovinių krova (–29 proc. arba –0,2 mln. tonų). Konteinerių krova mažėjo 15 proc. (15 tūkst. TEU mažiau).
Rygos uoste, kurio bendrą krovos rezultatą 2022 m. išgelbėjo papildomi 4 mln. tonų anglių krovinio, pirmąjį šių metų pusmetį augimo kreivė persivertė į priešingą pusę. Rygoje fiksuotas beveik 1,7 mln. tonų arba 15 proc. krovos sumažėjimas, kurį lėmė anglies, medienos, naftos produktų, metalo rūdų krovinio praradimai.
Krova rytinės Baltijos uostuose. 2023 I pusmetis (sausis–birželis), tūkst. tonų
Didieji Europos uostai atspindi bendras ekonomikos tendencijas. Pirmojo šių metų pusmečio rezultatus paskelbęs didžiausias Europoje Nyderlandų Roterdamo uostas fiksuoja 5,5 proc. sumažėjusią krovą. Ją lėmė krovos mažėjimas beveik visose pagrindinėse, išskyrus suskystintųjų gamtinių dujų segmentą, krovinių kategorijose.
Toks pat krovos mažėjimas – 5,5 proc. – ir Belgijos Antverpeno uoste, kuriam daugiausiai įtakos turėjo krovinių konteineriuose mažėjimas. Panaši tendencija stebima ir viename didžiausių Ispanijos uostų Valensijoje – beveik 8 proc. sumažėjusi krova.
Prieš bendras Baltijos jūros ir Europos tendencijas eina Rusijos uostai. Nepaisant sankcijų Rusijai, trys didžiausi Baltijos jūros rytinės pakrantės uostai – Ust Luga, Primorskas ir Sankt Peterburgas –kartu sudėjus krovą augino 10 mln. tonų, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu.
Ust Lugos uostas krovą didino 5,9 mln. tonų arba 9 proc. Augimą lėmė didesnė anglių krova (+7,9 mln. tonų) ir trąšų krovos augimas (+1,4 mln. tonų). Taip pat ženkliai augo Primorsko uosto krova (+3,7 mln. tonų arba 12 proc.), kuris specializuojasi žalios naftos ir naftos produktų krovoje. Sankt Peterburgo uoste krova augo 4 proc. arba 951 tūkst. tonų. Šiame uoste didžiausius krovos tempus turėjo trąšų segmentas, jų krauta net 158 proc. arba 3,5 mln. tonų daugiau.
Mažesniuose Rusijos Vysocko ir Kaliningrado uostuose krova mažėjo dėl anglies ir naftos produktų krovos.
Susisiekimo ministerijos nuotrauka
