Turbūt daugelis pritars minčiai, kad restoranai su patiekalų gausa mirgančiais meniu negali lankytojų palepinti taip, kaip savo paprastais patiekalais juos lepindavo močiutės. Nesvarbu, kuriame Lietuvos krašte patiekalai ragauti, juose visada būdavo iš kartos į kartą perduodamų regiono tradicijų ir meilės maistui – tik taip pagamintas patiekalas tampa ne tik būdu alkiui numalšinti, bet ir atskira istorija. Tuo vadovaujasi ir meilės tremtiniu save vadinantis Petras Bieliauskas, Vidurio Lietuvos gyventojus pažindinantis su kulinarijos paveldui priklausančiu unikaliu pasaulyje gaminiu – žemaitišku kastiniu.
Moka gaminti tik lietuviai
Kastinys – Žemaitijoje dar pagonybės laikais per vestuves ar krikštynas gamintas patiekalas iš grietinės, sviesto ir rūgpienio, pagal skonį išsuktą masę pagardinant įvairiomis žolelėmis. Kaip teigia Lietuvos kulinarijos paveldo žinovai, šio patiekalo nemoka gaminti jokia kita tauta pasaulyje, tad nenuostabu, kad Europos Komisija 2014 m. lietuvišką pieno produktą „Žemaitiškas kastinys“ įtraukė į Garantuotų tradicinių gaminių registrą. Apmaudu tik tai, kad anksčiau iš kartos į kartą perduodamas receptas bei žemaitiško kastinio gamybos būdas pamažu tampa egzotika ir šis gaminys ruošiamas tik entuziastų.
Vienas tokių – žemaitis P. Bieliauskas, save vadinantis meilės tremtiniu, nes 1989 m. atvyko paskui žmoną į jos gimtinę Vidurio Lietuvoje – Jonavą – čia ir liko. „Kai beveik prieš du dešimtmečius atvažiavau į Jonavą, atkreipiau dėmesį, kad čia niekas nesuka kastinio, kai kurie net nežinojo, koks tai patiekalas. Ėmiau jį gaminti – taip atsirado būrys nuolatinių ragautojų, kurie ilgainiui ėmė periodiškai prašyti jo pagaminti. Pradžioje žmonės tiesiog atnešdavo man reikalingų produktų, aš susukdavau kastinį ir atiduodavau jo prašiusiems, kad skanautų ir taip susipažintų su žemaitiška kultūra, tačiau vėliau, padidėjus paklausai, pagalvojau, kad be edukacijos, galiu iš to ir uždirbti. Kaip pats juokiuosi, anksčiau visos Panemunės pilys priklausė Žemaitijai, o dabar aš taikiai, be karo, sugrąžinu buvusias žemaičių žemes, tad kulinarinio paveldo sertifikatu sutvirtintas „Petro kastinis“ tam tikra prasme yra kultūrinė žemaičių invazija aukštaičių krašte“, – šypsosi jis.
Petro ir Jolantos Bieliauskų šeima atrado būdą, kaip populiarinti žemaitišką kastinį ir pratinti prie jo vietinius bei regiono svečius: Jonavos r. Ragožių k. įsikūrusioje sodyboje šeimininkai organizuoja edukacines programas, kurių metu lankytojai ne tik supažindinami su šio produkto gamybos metodu, bet gali jo ir paragauti – šviežią, ką tik susuktą gaminį palyginti su kelias valandas pastovėjusiu ir įvertinti jų skonį bei kokybę.
„Pažintines programas pradėjome rengti, kad žmonės savo akimis pamatytų, kaip kastinys gaminamas, nes ne visi įsivaizduoja, kad jį pagaminti reikia ne tik laiko, bet ir fizinės jėgos, o dalis iš viso apie tokį žemaitišką patiekalą nebuvo net girdėję. Dabar kviečiu įmonių kolektyvus ar pavienius asmenis iš visos Lietuvos, kad atvažiuotų ir paragautų tikro autentiško žemaitiško kastinio su bulvėmis, kad žinotų, kuo skiriasi su meile namuose pagamintas produktas nuo pramoniniu būdu gamintų parduotuvėse. Ir akivaizdu, kad žmonėms tai patinka: lankytojų srautas vis gausėja, dažni svečiai pas mus ir užsieniečiai – jiems žemaitiška kalba, aplinka ir kastinys yra egzotika, nes pas juos tokie dalykai seniai pamiršti“, – sako savo verslą išvystęs P. Bieliauskas.
Kokybiškiems produktams – parama
Siekdami išskirti savo gaminamus produktus iš kitų tos pačios grupės produktų, Europos gamintojai savo gaminius žymi specialiais kilmės ženklais, nurodančiais, kad šių gaminių pavadinimai yra saugomi, patys produktai yra kokybiški ir pagaminti pagal autentišką receptą.
Augant lietuviškų gaminių eksportui, produktų įtraukimas į ES saugomų produktų registrus aktualiu tampa ir mūsų šalies gamintojams. Be to, tokius produktus gaminantys ūkininkai gali gauti ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Parama gali būti skiriama penkerius metus, o didžiausia galima paramos suma – net 2776 Eur per metus.
Paraiškas dar galima teikti iki šių metų birželio 30 d. Pagal šią priemonę šaukimai bus organizuojami ir rugpjūčio–spalio mėnesiais.
Žemės ūkio ministerijos informacija
