Protestavo prieš mokslo metų ilginimą

Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus apie planus ilginti mokslo metus, sulaukta įvairių nuomonių ir diskusijų. Vakar į piketą prie ministerijos susirinko šimtai mokinių ir dešimtys mokytojų, kurie išsakė savo nepritarimą mokslo metų ilginimui ir nužygiavo Vyriausybės link. Akciją organizavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Tebevyksta konsultacijos su mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, kurių metų ministrė ir kiti ministerijos atstovai stengiasi įrodyti būtinumą ilginti mokslo metus.

 

Surengė piketą

Piketą organizavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas su protestuotojais išėjusiai susitikti ministrei Jurgitai Petrauskienei įteikė popierinį paukštį. „Neleiskime mūsų vaikų uždaryti į termosus, į tuos narvelius, kurie vasarą visiškai nepatrauklūs, ir mes norėtume, kad visiškai kitaip būtų formuojamas ugdymo procesas“, – sakė A. Navickas.

Kaip informavo BNS, moksleiviai prie ministerijos iš įvairių miestų atvyko savo pavasario atostogų metu. Pasak A. Navicko, dalyvauti proteste yra ir pilietiškumo pamoka.

„Šiaip daug kas pamiršta, kad mokiniai turi dar kažką veikti be mokyklos. Jie galvoja, kad yra tik mokykla ir namų darbai. Bet taip nebūna. Aš dirbu vienoje įmonėje, dar turiu kitą įsteigęs ir dar užsiimu daug kitų dalykų (...). Kam reikia pažymių, tie ir siekia savo pažymių, o kam nereikia, nori tiesiog išsilaikyti egzaminus, išvažiuoti ir kažko toliau siekti. O kas siekia pažymių, tiems ir užtenka mokslo metų“, – BNS teigė protesto akcijoje dalyvavęs moksleivis Giedrius.

Ministerijos nuomonė

      Ministerija savo pranešime akcentuoja, kad mokinių pasiekimai Lietuvoje prastėja. Per artimiausius ketverius metus numatyti konkretūs veiksmai, kaip pagerinti švietimo kokybę. Jau dabar peržiūrimos mokymo programos, bus atnaujinama ugdymo aplinka, metodai, mokymo priemonės, tobulinama mokytojų kvalifikacija. Bus skiriamas papildomas laikas mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų.

Dėl mokslo metų trukmės ir mokinių pasiekimų gerinimo rengiamos viešosios konsultacijos su mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Diskutuojama dėl priemonių, kaip pagerinti mokinių pasiekimus, kokią reikšmę turi mokslo metų trukmė, kaip tobulinti ugdymo procesą.

Mokymosi krūvis per didelis, tenka nuolat skubėti, dalis mokymosi perkeliama į namų darbus. Mokiniai mokosi intensyviai, o po to turi ilgą trijų mėnesių pertrauką. Mokslo metai nuo 2007-ųjų sutrumpėjo daugiau kaip mėnesiu: nuo 39 savaičių tada iki 34 savaičių dabar, o programos nesikeitė. Trūksta laiko individualiai mokymosi pagalbai, pakartojimui, įtvirtinimui.

Dalis vaikų tris vasaros mėnesius neužsiima jokia edukacine veikla. Vėliau tai neigiamai atsiliepia jų pasiekimams. Prasidėjus mokslo metams, užuot pradėjus naujas programas, daug laiko sugaištama tam, kad būtų atsimintos praėjusių mokslo metų žinios.

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare ketina tapti Lietuva, rekomenduoja ilginti mokslo metus. Dabar jie vieni trumpiausių Europoje. Lietuvoje dažnos atostogos ir per mokslo metus, pradinukai kai kuriose mokyklose atostogauja kas mėnesį. ES šalyse vaikų atostogų intervalas 7–8 savaitės, taip rekomenduoja edukologai.

ŠMM teigimu, pridėjus mokslo dienų, ugdymo programų apimtis nesikeistų, tiesiog jos būtų įgyvenamos per ilgesnį laiką. Planuojama pridėti 10–15 mokymosi dienų. Tolygiau paskirsčius mokymosi krūvį, mokiniams atsirastų daugiau laiko įtvirtinti gebėjimus ir žinias, mažėtų namų darbų užduočių. Mokiniams – mažiau streso, o mokytojams – daugiau laiko išdėstyti programą. Daugiau mokymosi dienų birželio mėnesį nereiškia, kad mokiniai visą laiką turės sėdėti pamokose. Ugdymas gali vykti ir muziejuose, gamtoje, išvykose. Sustiprintas neformalaus švietimo vaidmuo ir padidintas vaikų užimtumas per vasaros stovyklas, įvairias kitas veiklas.

Dauguma nepritaria

Kaip informavo BNS, mokslo metų ilginimo kritikai teigė, kad tai neturėtų būti prioritetinis darbas siekiant ugdymo kokybės.

      Pasak Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotojos Sigutės Bernotienės, mokslo metų ilginimas neturint konkrečių pasiūlymų, finansavimo, strategijos, naudos neduos: „Manau, tokios iniciatyvos neracionalios. Mokiniai visų pirma privalo turėti motyvaciją, tikslą ar tikslus, kodėl jie ilgiau mokysis.

Mano nuomone, reforma pradedama ne nuo to galo. Iš pradžių reikėtų peržiūrėti programas, atskirų temų reikalingumą. Mokyklose būtinos šiuolaikiškos technologijos, mokymo bazės stiprinimas. Kaip pedagogas pratęsus mokslo metus užims mokinius? Kalbama apie vaikų kūrybinį mokymą, o nekalbama apie lėšas. Vėl visa našta, atsakomybė tenka pedagogams. Ieškoti naujų formų, lankyti įstaigas, susipažinti su profesijomis. O kaip? Neužtenka vien apsilankyti kurioje nors įstaigoje. Būtini įgūdžiai, darbui reikalingos priemonės ir kt. Švietimo ir mokslo ministerijos argumentai labai jau silpni. Jau daug metų švietimo reforma neturi konkrečios vizijos, strategijos. Ko mes siekiame? Pedagogų bendruomenė atsakinga, darbšti ir kūrybinga, tiesiog reikia tinkamai pasakyti, ko iš jos tikimasi.“

Lietuvos švietimo įstaigų profesinių sąjungų Mažeikių rajono profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Judytos Tekingunduz nuomone, ŠMM dabartiniu metu užsiima tautos švietimu, jos atstovai važinėja po Lietuvą ir kaip „Tėve mūsų“ aiškina apie mokslo metų ilginimo būtinumą. Aiškina labai vienodai, jokie argumentai ar faktai jų nedomina ir toks angažuotas ilgų metų brukimas kelia didelį nerimą ir klausimą – o kas už to slypi ?

„Etatiniame modelyje suskaičiavus savaites, jau šis ilginimas įteisinamas, neatsižvelgiant nei į milijonus parašų, nei į mokinių ir tėvų neigiamus pasisakymus, ugdymo įstaigų vadovų prieštaringas nuomones. Reiškia, šie vojažai po Lietuvą yra tik dūmų uždanga, po kuria vyksta menamai ES ar Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis ir pinigais paremta nešvari manipuliacija su mūsų vaikais, – sakė profsąjungų vadovė. – Kai pradeda visokios ekonominės organizacijos diktuoti švietimui, švietimo lempa gęsta. Pasaulio banko rekomendacijomis įvykdžius optimizaciją – neliko nei optimizmo nei mokyklų. O pedagoginė bendruomenė turėtų labai sunerimti, nes šiuose pertvarkymuose užprogramuotas mokytojų atostogų, kurias nebent galės gelbėti vyriausybė ir profsąjungos savo kolektyvinėmis sutartimis ir tik savo organizacijos nariams, trumpinimas.“

Pasak J. Tekingunduz, ko gero nė vienas ŠMM argumentas nėra pagrįstas, nes remiasi nepamatuotais ir pasenusiais tyrimais apie neva mokinių žemą ugdymo kokybę. Neišgelbės ir edukacinė veikla bei stovyklos, kurioms neskiriama pakankamo finansavimo. Taigi metų ilginimas, dėl kurio iš posto pasitraukė ministras Dainius Pavalkis, tiesiog beatodairiškai stumiamas į priekį. Jis negali būti rezultatyvus, nes klasės tam nepritaikytos, dalis mokytojų vykdo ir taiso abitūros egzaminų užduotis, vaikų betikslis bindzinėjimas tik ugdys galingą tinginystės jausmą. Vyresniųjų klasių mokiniai nori įsidarbinti, save gerbiantys mokyklų vadovai pripažįsta, kad ugdymas tuo metu tikrai komplikuotas.

     Prieštarauja tėvai ir mokiniai

Savo nuomones išsakę tėvai ir moksleiviai taip pat piktinosi mokslo metų ilginimu. Pasak vienos iš gimnazistų mamos, visiems neaišku, kokius čia dalykus išdarinėja ,,švietimo ministerija“: „Aš nesu moksleivė ar studentė, bet apie tokius dalykus nusimanau. Pati pabaigusi mokslus ir gan gerai, o kalbant apie dabartį, visi kalba apie mokslo metų pailginimą, kam reikalingi tokie dalykai? Vis tiek iš to nieko negausite. Tik save graušite, kad tokių dalykų pridarėte. Manau, kad su tokiais dalykais geriau nežaisti, nes tikrai, manau, bus protestavimų ir visų kitų dalykų. Ir vėl turėsite atšaukti tokį įstatymą, ir patys save padarysite kvailiais.“

„Mokymo laiko pailginimui mokyklose tikrai nepritariu. Tegul būna nemokamos sporto, kultūros, Lietuvos pažinimo ir panašios stovyklos, – sakė vienas iš tėvų. – Reikia sudaryti sąlygas mokiniams daugiau keliauti, pažinti Lietuvos gamtą, istoriją, pasiekimus. Net VDR panašiai buvo daroma. Prie knygų sėdėti vasarą tolygu vaikų nusikalstamam kankinimui, sveikatos kenkimui.“

      Gimnazistai vieningai teigė, kad jie prieš mokslo metų ilginimą.

      „Nemanau, jog pailginus mokslo metus pagerės mokymosi rezultatai. Juk ir taip vasarą mokomės vieną savaitę, per kurią beveik nieko neveikiame, tik stumiame laiką, – sakė I klasės gimnazistė Alina, – o pailginus dar daugiau, mokiniai tiesiog praleidinės pamokas arba jose ir vėl nieko neveiks. Mes ir taip vasarą turim ką veikti. Vieni keliauja, kiti dirba ar ilsisi. Tad aš noriu normalių atostogų!“

,,Esu labai prieš tai, – sakė gimnazistas Saulius. – Reiktų mokymo programas tvarkyti, nes nesąmonių moko, ko visiškai gali neprireikt.“

,,Mokslo metų ilginimas – kažkokia nesąmonė, – kalbėjo Ugnius. – Lietuva tik bando pritapti prie kitų ES šalių, tačiau daugumoje jų tokių dalykų, kaip namų darbai, išvis nėra. Lietuvos švietimo ministerija tik sako, jog pailginus mokslo metus sumažins namų darbų krūvį, nors taip net nebus. Vienam mokytojui atrodo, jog parašyti mokiniui rašinį nedaug, o kitam – padaryti vieną pratimą – mažai.“

Yra pritariančių

      Kaip teigiama ŠMM pranešime žiniasklaidai, idėja ilginti mokslo metus sulaukė dalies švietimo bendruomenės palaikymo. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius siūlo mokslo metus ilginti net mėnesiu, o privačios LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys teigia, kad mokslo metai jo vadovaujamoje įstaigoje ilginami nelaukiant sutarimo šalies mastu. Pasak jo, bus vasaros semestras tiems mokiniams, kurių mokymosi rezultatai netenkina.

„Aš manau, jog tai gal ir gera idėja pailginti mokslo metus, bet man gaila vasaros – tai gražus metų laikas, kurį norime praleisti ilsėdamiesi, – pareiškė aštuntokas Mantas. – Iš dalies būtų geriau, nes galėtume turėti daugiau atostogų per mokslo metus. Kadangi mokytumėmės ilgiau, galėtų neužduoti tiek daug namų darbų – nėra bėda.“

Diskusijos bergždžios

Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, ne tik, kad nepritaria mokslo metų ilginimui, bet mano, kad ir apskritai diskutuoti nebeverta: „Peržvelgus žiniasklaidą, matyti, jog sprendimas jau priimtas, o diskusijos ir susitikimai vyksta tik tam, kad vyktų“.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode