Rolandas Pocius – vienas žymiausių Lietuvos sportininkų – kultūristų. Šių metų pavasarį jam sukako 44 metai. Pradėjo sportuoti būdamas 18 metų Mažeikių sporto klube „Mažeikių švyturys“, kurio narys yra ir dabar. Po poros metų treniruočių, Pasaulio jaunimo kultūrizmo čempionate užėmė trečiąją vietą. Šiandien – pasakojimas apie jo sporto pasiekimus, ateities planus.
Turbūt daugelis pritars minčiai, kad restoranai su patiekalų gausa mirgančiais meniu negali lankytojų palepinti taip, kaip savo paprastais patiekalais juos lepindavo močiutės. Nesvarbu, kuriame Lietuvos krašte patiekalai ragauti, juose visada būdavo iš kartos į kartą perduodamų regiono tradicijų ir meilės maistui – tik taip pagamintas patiekalas tampa ne tik būdu alkiui numalšinti, bet ir atskira istorija. Tuo vadovaujasi ir meilės tremtiniu save vadinantis Petras Bieliauskas, Vidurio Lietuvos gyventojus pažindinantis su kulinarijos paveldui priklausančiu unikaliu pasaulyje gaminiu – žemaitišku kastiniu.
Mūsų pasakojimo herojus Kazimieras Stanislovas Krencius gimė antrojo pasaulinio karo metais (1942 m.) Kelmės rajone, Liolių kaime. Gyvenimas taip susiklostė, kad didžiąją jo dalį Kazimieras paskyrė ne kokiai nors romantiškai profesijai, bet artezinių šulinių gręžimui ir dėl to nė kiek nesigaili.
Rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas ir Personalo skyriaus vedėja Gražina Urbonienė. Vizito tikslas – įteikti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį Verstaminų kaimo gyventojai Stasei Grubienei, kuri kartu su vyru Antanu Grubiu išaugino ir dorais žmonėmis išauklėjo net 12 vaikų.
Mažeikių kultūros centre nuolat vyksta įvairiausi kultūriniai renginiai. Apsilankius juose, žiūrovų akys pirmiausia nukrypsta į skoningai, originaliai papuoštą sceną, kitas Kultūros centro erdves. Tai talentingos, charizmatiškos, nuolat įvairių idėjų, sumanymų nestokojančios Mažeikių kultūros centro dailininkės-scenografės Daivos Vaičienės rankų darbas. Ji tarsi nematoma geroji fėja kuria grožį, kuriuo dalinasi su renginių lankytojais. Gimusi Mažeikiuose, baigusi tuometę I vidurinę mokyklą (dabar Merkelio Račkausko gimnazija). Mokykloje ypač mėgo piešimą , braižybą, tiksliuosius mokslus, todėl pasirinko techniko architekto specialybės studijas Vilniaus statybos technikume, taip pat baigė Klaipėdos dailės mokyklą.
Nuolatinės treniruotės, laisvalaikis su draugais mainais į sporto salę, valios pastangos ir užsispyrimas – tai bene dažniausiai daug pasiekusių Lietuvos sportininkų įvardijama sėkmės formulė, padėjusi jiems pelnyti pripažinimą ir netgi užlipti ant olimpinės pakylos. Ne paslaptis, jog beveik visų jų karjera prasidėjo dar ankstyvame amžiuje, mokykloje, o kai kuriems iki atrandant savo pašaukimą teko išbandyti ir ne vieną kitą sporto šaką.
Gajutė ABELKIENĖ
Ne taip dažnai šiuolaikinėje visuomenėje sutiksime porų, pragyvenusių kartu 50 ir daugiau metų, todėl tokios istorijos kelia pagarbą ir pačius šilčiausius jausmus. Taip ir norisi sužinoti ilgo šeimyninio gyvenimo paslaptį. O ar tokia yra? Šį savaitgalį auksines vestuves švenčiantys purpliškiai Valentina ir Antanas Kačkai tikina, jog paslapčių jokių nėra, tiesiog gyveni, nes brangini šalia esantį žmogų, jauti atsakomybę prieš šeimą, vaikus ir... turi jiems rodyti pavyzdį.
Kauno miesto savivaldybės drauge su S. Dariaus ir S. Girėno sporto centru organizuojamas nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ šiemet pradėjo jau trečiąjį vasaros sezoną. Viena iš projekto ambasadorių 48 metų kaunietė Loreta Kazūraitienė pasidalino savo istorija, kurioje – ir protą temdžiusi tinginystė, ir kova su savimi, ir begalinis pasitenkinimas savimi tą kovą laimėjus.
Kačerginės miestelyje Ada gyvena nuo pat gimimo – net ir daugiau nei dešimt metų, praleistų kitose vietovėse, neatėmė iš jos senbuvės titulo. Ji sako, kad Kačerginė visada buvęs kurortas ir prisimena nuostabius paplūdimius prie Nemuno, nusėtus poilsiautojų.
Lietuviams tarpukariu ne kartą ir ne du buvo kilę minčių, kaip iš JAV pasiekti Lietuvos laikinąją sostinę – Kauną. Po 1933 metais tragiškai pasibaigusio Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio jų žygdarbį 1935-aisiais užsimojo pakartoti kitas lakūnas – Feliksas Vaitkus.
Gegužės 29 dieną išpuoselėtoje sodyboje Veiviržėnuose Klaipėdos rajono savivaldybės bei Veiviržėnų seniūnijos atstovės sveikino 95-ąjį jubiliejų atšventusią Stasę Uselienę.
Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2016 Metų muziejininko vardą už reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą, saugojimą, restauravimą ir tyrimą; materialinių, dvasinių ir gamtos vertybių eksponavimą bei populiarinimą suteikė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus muziejininkui Dionyzui Varkaliui.
Povilas Šverebas (g. 1958 m. Padvarninkuose, Mažeikių r.) – istorikas, pedagogas, Vilniaus dailės akademijos lektorius ir leidyklos redaktorius. 1976 m. baigė Sedos vidurinę mokyklą. Paskelbė per 100 straipsnių mokslo ir populiariuosiuose leidiniuose. Su kitais parengė monografijas „Seda“ (1997 m.), „Renavas“ (2001 m.), „Žemalė – D. Poškos gimtasis kraštas“ (2007 m.), „Salantų bažnyčia“ (2011 m.), sudarė leidinį „Rokitai ir Kęstaičiai“ (2010 m.). Už kultūrinę ir švietėjišką veiklą 2005 m. paskirta Mažeikių krašto kultūros premija. Šiuo metu gyvena ir dirba Telšiuose. Buvęs mažeikiškis mielai atsakė į „Būdo žemaičių“ klausimus.
Tęsiame ciklą „Vieni iš mūsų“ apie vienuolių gyvenimą. Apsigynusi daktaro disertaciją, sesuo Pranciška (Kristina Mačiulytė) galėjo sėkmingai siekti mokslinės karjeros. Visgi ji pradėjo jausti dvasinę tuštumą, o ankstesni pomėgiai – kultūrinis gyvenimas, teatras – prarado savo skonį.
Lietuvos imtynininkas ir Pekino olimpinių žaidynių vicečempionas Mindaugas Mizgaitis tikina, kad net aštuoniolika metų profesionalus sportas užėmė didžiausią jo gyvenimo dalį. Įtemptas treniruočių grafikas, pastovus dalyvavimas varžybose, daug jėgų pareikalavęs pasiruošimas olimpiadai – tai duoklė, kurią M. Mizgaitis atidavė vardan galimybės pasidabinti olimpiniu sidabro medaliu ir atskleidžia, jog šiemet bus pirma vasara jo gyvenime be sporto.
Susidaro įspūdis, kad visus tuos nepriklausomybės metus valdžia melavo savo žmonėms ir kiekvienas melavo vienas kitam, interviu LRT.lt sako aktorius ir režisierius Vytautas RUMŠAS. „Gal nemelavome tik tuomet, kai susikibome už rankų Sąjūdžio kelyje ir dar šiek tiek vėliau, bet ilgainiui viskas keitėsi. O už melą reikia mokėti“, – interviu LRT.lt sako aktorius ir režisierius Vytautas Rumšas, svarstydamas emigracijos priežastis.
– Elžbieta, šis pavasaris Tau pažėrė keletą svarbių įvertinimų: buvai nominuota auksiniam scenos kryžiui už vaidmenį spektaklyje „Marija Stiuart“ (rež. A.Areima), o festivalyje "Lietuvos teatrų pavasaris – Kaunas 2017" esi įvertinta už geriausią festivalio moters vaidmenį spektaklyje „Bedalis ir labdarys“ (rež. G.Tuminaitė). Koks Tavo santykis su apdovanojimais, ar malonu būti pastebėtai?
Vienas žymiausių Žemaitijos ir Lietuvos meninės kalvystės meistrų Virgilijus Mikuckis (g. 1967 Žemalės k.) pagrįstai gali didžiuotis tuo, ką nuveikė per savo pusšimtį gyvenimo metų. Įdomu pakalbinti iš pažiūros atrodytų nelabai kalbų žmogų, kuris dar ir kuklus, bet iš kitos pusės, apie Virgilijų prirašyta jau labai daug.
„Tu turi viską. Esi charizmatiškas, darbštus, nuoširdus ir paprastas,“ – šiandien sveikindama TV 3 projekto „Lietuvos talentai“ nugalėtoją Kasparą Bujanauską, sakė Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Valė Gibienė.
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkė dr. Rasuolė Lukošė, laimėjusi prestižinę Europos Sąjungos Marie Skłodowskos-Curie stipendiją, pateko į Europos Komisijosskelbiamą perspektyviausių Europos tyrėjų trisdešimtuką. Į šį sąrašą, sudarytą pažymint žymios mokslininkės vardu pavadintos programos 20-metį, pateko tyrėjai, 2016 metais individualių stipendijų konkursuose gavę aukščiausius įvertinimus.
Rašytojas, poetas, bardas, kino ir teatro režisierius Vytautas V. LANDSBERGIS šiemet švenčia jubiliejų ir šia proga rengia teatriškai, kinematografiškai, muzikaliai poetiškus pasirodymus, skirtus namams ir namiškiams. „Namai talpina daug prasmių ir kontekstų. Tai ir dabartinė šeima, ir senelių erdvė. Tai ir Lietuva, ir draugai. Kūryba – irgi namai... Ir turbūt esminiai namai – sielos ir Dievo ilgesio zona, kur link judame visą gyvenimą“, – pokalbyje apie namus siaurąja ir pačia plačiausia prasme sako V. V. Landsbergis.
Pasižiūrėjus filmą, reikia duoti sau laiko jį priimti ir suprasti nesiklausant, ką apie jį sako kiti, portalui LRT.lt teigia žurnalistas ir rašytojas Rytis ZEMKAUSKAS. „Niekada nereikia žiūrėti filmo dėl kitų – „aš irgi ten buvau“. Kokia prasmė? Juk tai tu kalbiesi su režisieriumi, priimi jo kūrinį ir matai tai, ko režisierius į jį gal net neįdėjo. Kiek yra žiūrovų salėje, tiek skirtingų filmų jie ir mato. Man tai labai patinka“, – LRT.lt kalba R. Zemkauskas.
Tęsiame ciklą „Vieni iš mūsų“ apie vienuolių gyvenimą. Nors paauglystėje svajojo apie mažiausiai penkis vaikus ir ramų šeimos gyvenimą vienkiemyje, šiandien br. Evaldą Darulį supa šimtai žmonių, jis yra Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, tačiau randa laiko ir skautavimui, ir aktyviam sportui. Kaip visa tai nutiko, pasakoja jis pats.
„Mano gyvenimas pasikeitė per keletą sekundžių, – pasakoja Raimeda Bučinskytė. – Patyriau motociklo avariją, skilo stuburas. Man tada buvo 15 metų. Nuo to laiko jau daugiau kaip du dešimtmečius sėdžiu neįgaliojo vežimėlyje“.
Pasak Raimedos, toks baisus likimo smūgis linksmai, judriai paauglei buvo tiesiog nepakeliamas. Mergina užsidarė savyje, beveik ketverius metus buvo sunkioje depresijoje, negalėjo nieko daryti.
Tęsiame ciklą „Vieni iš mūsų“ apie vienuolių gyvenimą. Sesuo Danutė Ančerytė iš Kretingos yra tikras energijos užtaisas. Ji priklauso Švč. Širdies pranciškonių misionierių vienuolijai. Sesuo Danutė pasakoja, kaip nutiko, kad, jau turėdama sužadėtinį ir sutartą vestuvių datą, visgi nusprendė tapti vienuole. Nelaiminga meilė? Nieko panašaus.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos pradinių klasių mokytoja Veronika Naumova praėjusį birželį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) įgijo bakalauro laipsnį, o šį pavasarį jos auklėtiniai baigs pirmąją klasę.
Perspektyviausias Lietuvos sportinės gimnastikos atstovas, olimpietis Rokas Guščinas yra tvirtai įsitikinęs, jog viena svarbiausių sėkmės sąlygų – sunkus darbas. 26–erių sportininkui vis dar sunku patikėti, jog jam pavyko pasiekti tai, kas kadaise atrodė net neįmanoma, – R. Guščinas tapo pirmuoju gimnastu vyru, atstovavusiu Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos nepriklausomybės aktą Berlyne radusį profesorių Liudą Mažylį jo bendražygiai ir studentai apibūdina kaip tikslumą mėgstantį smulkmenišką dėstytoją ir aistringą kolekcionierių. Pagal išsilavinimą chemikas, 62 metų L.Mažylis nepriklausomybės aušroje Kaune įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, o prieš dvidešimt metų ėmė dėstyti politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete Kaune.
Apie tokią močiutę svajoja dauguma šiuolaikinių vaikų: 67-erių Marta Ruškulienė aktyviai seka technologijų naujienas ir iki šiol, net išėjusi į pensiją, dirba IT specialiste skandinaviško kapitalo bendrovėje Vilniuje. Įkvepiantis senjorės Martos pavyzdys griauna nusistovėjusius mitus, kad IT sritis sėkmingą karjerą žada tik vyrams ir kad čia nėra vietos vyresniems žmonėms.
„Dešimtmetės Evelinos mama nuo vėžio mirė prieš septynerius metus. Mergaitė dabar glaudžiasi su tėvu ir aštuoniais broliais ir seserimis dviejų kambarių socialiniame būste. Net šeši šios šeimos nariai turi fizinę ir protinę negalią, – pasakoja Užvenčio (Kelmės r.) Šatrijos Raganos gimnazijos maltiečių vaikų dienos centro auklėtoja Vilma Baškienė, rodydama į mažytę gražią rudaplaukę mergaitę. – Šeimai labai trūksta tiek rūbų, tik visokios kitos pagalbos. Ji gyvena tik iš pašalpų, nes įsidarbinti neįgaliesiems nedideliame miestelyje nėra galimybių.“
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
